Poilsis.net Poilsis ir poilsinės keliones

Maljorka, Tenerifė, Gran Kanarija ir kitos Kanarų salos – tai garsūs Ispanijos kurortai, į kuriuos poilsiauti veržiasi daug keliautojų, ieškančių ne tik poilsio, bet ir unikalios, gražios ir įspūdį paliekančios gamtos.

Poilsis Ispanijoje yra vertinamas dėl įvairiausių priežasčių. Visų pirma, tai nėra labai brangus poilsis. Naudojantis pigių skrydžių akcijomis galima Maljorką iš Kauno ar Vilniaus oro uostų pasiekti pigiau nei nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio nuvykti autobusu ar kita transporto priemone. Tiesa, tokias akcijas pastebėti reikia laiku, o bilietai nekeičiami ir pinigai už juos negrąžinami, tad pasikeitus planams galite likti it musę kandę.

Renkantis tarp Ispanijos kurortų pradžioje reikėtų išsirinkti regioną, ar domina poilsis žemyninėje Ispanijos dalyje, ar labiau domina toliau nuo pačios Ispanijos esančios salos.

Rinktis poilsį Ispanijos žemyninėje dalyje vertėtų tuomet jei yra noras pakeliauti po pačią šalį autobusu ar išsinuomotu automobiliu. Be to, vertėtų žinoti, jog rezervuojant automobilio nuomą internetu iš anksto galima tikrai nemažai sutaupyti, o sutaupytas lėšas panaudoti didesniam lankytinų objektų sąrašui išpildyti.

Poilsis Ispanijai priklausančiose salose labiau tinkamas išskirtinės gamtos mylėtojams, kadangi vandens apsuptyje esantys miestai ir miesteliai yra įvairūs savo augmenija, o klimatas tarp nakties ir dienos bei metų laikų keičiasi tik nežymiai, tad poilsiauti čia galima ištisus metus.

Poilsis Ispanijoje, nesvarbu kurioje jos dalyje, yra ne tik nebrangus (daugeliu atveju), bet ir labai kokybiškas, įsimintinas, ypač jei nepatingima susipažinti su vietinių žmonių gyvenimu, kultūra, architektūrinėmis bei gamtinėmis vertybėmis, tokius kaip vulkanai, miškai, gyvūnija. Kokybišką ir ramų poilsį Ispanijoje renkasi daug Lietuvos ir aplinkinių šalių gyventojų, o grįžę savo atostogas įvertina aukštas balais.

Nemažai žodžių ir pavadinimų, kurie iš karto primena Ispaniją ir sukelia norą į ją nukeliauti pailsėti. Tai flamenko, korida, paela ir kiti. Siekiantiems susipažinti su Ispanijos kultūra, architektūra, sužinoti ką nors naujo apie šią pietuose esančią Europos sąjungos valstybę siūloma aplankyti kataloniškąją Barseloną ar sostinę Madridą, tuo tarpu apie poilsį Ispanijoje galvojantiems verčiau rinktis Malagą, Kanarų salas, Maljorką.

Malaga
Ispanijos pietuose esanti Malaga – tai galimybė ne tik pailsėti, bet ir vietiniame restorane pasigrožėti flamenko šiokiu bei paragauti vietinių gėrimų. Poilsis Ispanijoje daugeliui lietuvių asocijuojasi su Malaga, o tik vėliau kitais kurortas dėl įvairių priežasčių: vieni čia turi giminių ar draugų, kiti girdėjo daug teigiamų atsiliepimų, kiti tiesiog paskaitė apie šį kurortą internete.

Maljorka
Norintiems pabėgti toliau dažniausiai tenka rinktis iš siūlymų aplankyti Kanarų salas arba Maljorką. Maljorka pagarsėjusi ir vertinama visame pasaulyje, daugiausiai dėl paplūdimių įvairovės ir gausybės. Čia galima rasti ir privačių, mažyčių bei privatumą dėl šalia esančių uolų garantuojančių paplūdimių, ir plačių smėlio juostų.

Kanarų salos
Kanarų salas sudaro kelios garsios ir nemažos salos bei gausybė mažyčių negyvenamų salų. Viena garsiausių – Gran Kanarija. Saloje yra daugybė vaismedžių, miesteliai pasižymi išskirtine architektūra, o vietomis atsiveriančios panoramos verčia aikčioti daug mačiusius žmones. Nuo vieno salos simboliu laikomos „Rūko“ uolos net gi matoma Tenerifės sala.

Tenerifė
Tenerifės sala – itin populiari renkantis poilsį Ispanijoje. Ši vulkaninė sala yra salyno centre, o saloje – tarp didžiausiųjų besipuikuojantis vulkanas, kuris tampa savotiška kliūtimi drėgnesniems orams pasiekti Ispaniją. Norintiems pamatyti itin aktyvią Tenerifę siūloma atvykti Tenerifės festivalio metu, kuris niekuo nenusileidžia garsiausiems pasaulio karnavalams.

Poilsis Ispanijoje ir jai priklausančiose salose tikra atgaiva norintiems atsipūsti po sunkių metų ir pamiršti spaudžiančias bėdas bei problemas, kurių nori nenori turi bene visi žmonės.

Smalsiems video kelionė į Kanarų salas

Vienas iš neįprastų Ispanijos renginių – vadinamasis pomidorų mūšis (Tomatina), Bunjolos mieste pradėtas rengti dar 1945 m.

Pagal legendą, karnavalo metu susipyko du draugai. Įsiutę jie pradėjo svaidytis pomidorais. Miestiečiams reginys patiko ir kautynės pradėtos rengti reguliariai.

Į Tomatiną rugpjūtį iš visų pasaulio kampelių suvažiuoja iki 40 000 žmonių. Tai daugiau nei vietinių gyventojų.

Šventė prasideda nuo petardos sprogimo centrinėje aikštėje. Tada į gatves išvažiuoja pomidorų prikrauti sunkvežimiai ir kova įsisiūbuoja. Šioje beprotybėje sunaudojama virš 100 t. daržovių. Kol skraido pomidorai, uždaromos visos vietinės įstaigos ir kavinės, o miestiečių langai uždengiami plastikinėmis langinėmis. Mūšio pabaigą skelbia antra petarda ir visi dalyviai kartu maudosi pomidorų sulčių pripildytame baseine.

Pomidorų mūšis tikrovėje.

Flamenkas, kaip ir chamonas, dar viena Ispanijos vizitinė kortelė.

Šokis garsėja sudėtingais judesiais ir žingsneliais.
Turistai vieningai sako, kad flamenkas tai Ispanijos siela. Patys ispanai apie tai turi savo nuomonę, kuri su poilsiautojų įsitikinimais nesutampa. Kaip ir nacionalinis charakteris, šokis skirtinguose regionuose turi savo specifiką.

Aragono provincijoje šokamas chote, pas baskus bolero, Kastilijoje segidile. Flamenkas populiarus Andalūzijoje, kuri paplūdimio poilsio mėgėjams paprastai ir asocijuojasi su visa Ispanija.

Šis šokis unikalus tuo, kad nereikia suprasti kalbos tam, kad suprastumėte kokias emocijas nori perduoti šokėjai. Tai neapykanta, meilė, nusvylimas. Jausmai, kuriuose pažįsta kiekvienas žmogus.

Flamenko tai į vieną kūrinį susiliejusi daina ir šokis, kuris kilo iš nacionalinių čigonų šokių. Romai į Ispaniją iš Rytų atkeliavo XV a. ir kartu atsinešė muziką, kurioje buvo Bizantijos, arabų ir judėjų elementai. Kalbama, kad šis šokis tai tiesiog pasakojimas apie gyvenimą. Neveltui šokio pagrindas daina, kurią paprastai ryškiu ir grubiu balsu atlieka vyras. Paskui melodiją prasideda ir šokis, kuriame negalima sustoti. Kūnas turi judėti kiekvieną akimirką.

Mūsų dienomis flamenko panašesnis į teatrą nei į šokėjų pasirodymą. Senovėje, kol nebuvo nušlifuoti grubūs elementai, jis labai priminė koridą – negailestingą kovą, kurioje gali būti tik vienas nugalėtojas.

Kelios minutės audringo šokio.

Jei keliaujate po šalį, vertai žinoti ir vietos patiekalus bei kai kurias tradicijas. Ispanai laikosi papročio nepusryčiauti namie.

Prie stalo nepriita kalbėti apie karą, koridą ir diktatoriaus Fransisko Franko valdymo laikotarpį.

Ispanijoje daugiausia visoje Europoje kavinių ir barų. Čia veikia 350 000 maitinimo ir pasilinksminimo įstaigų.

Ispanai mėgsta pavalgyti. Jei norite pagirti virėją, tiesiog paprašyti daugiau maisto. Populiariausi vietiniai patiekalai šalta sriuba gaspačio, tortilijos kiaušinienė ir užkandėlės – tapos. Pats garsiausias produktas, tai chamonas – rūkytas kumpis, parduodamas atskirose parduotuvėlėse. Nors jis nepigus, tačiau paragauti tikrai verta.

Vienas mėgiamiausių ispanų produktų tai tai sūdyta kiaulienos išpjove, kuri gaminama pagal specialią technologiją. Nors šį maistą galima supainioti su chamonu, tačiau jie skirtingi.

Ekspertai tikina, kad vienas iš geriausių chamonų tai „negra“ – vytinta kiaulės koja. Jam naudojamos juodųjų šnipuotųjų, specialios Iberijos pusiasalio veislės, nesutinkamos niekur kitur, kojos. Kriuksės 8 mėnesius šeria ąžuolo gilėmis. Sūdyta mėsa pusę metų vytinama specialiose kamerose ir vėliau pernešama į kitą patalpą bręsti. Maždaug po metų, kai chamonas jau būna padengtas grybeliu, jis patiekiamas ant stalo.

Kai anksti ryte užkandžiausite vietinėje kavinėje, nepamirškite, kad būtent ispanai į Europą iš Amerikos atgabeno tokius augalus kaip pomidorai, bulvės, avokadai, kakava, tabakas. Beje, tai vienintelė Europos šalis, kurioje auga bananai.

Pavyzdžiui karčiuosius apelsinus arabai į Ispaniją atgabeno tik XI a. Tuo metu tai buvo vaistažolės, tačiau jos taip patiko vietiniams, kad šiandien tai nacionalinis vaisius. Jie auginami milžiniškais kiekiais. Ispanija didžiausia apelsinų eksportuotoja pasaulyje. Valencijoje kultūra užima tokius žemės plotus, kad regioną kartais net vadina „apelsinine šalies širdimi“. Net kurortinė Kosta del Asar pakrantė kartais vadinama „žydinčių apelsinų krantu“.

Pagal tradiciją vestuvių dieną jaunosios nuometas puošiamas apelsinmedžio žiedais, kuris čia kažkodėl dar vadinamas „kinišku obuoliu“.

Ispanijoje vakarieniauti paprastai einama 9-10 valandą vakaro, nors vietiniai keliasi 5 ryto.

Tuo laiku jau būna atidarytos kavinės, kuriose ispanai geria rytinę kavą. Nuo 14:00 iki 15:30 žmonės ilsisi. Tai vadinamoji siesta. Šios prabangos neatsisako net Madrido gyventojai. Įdomu tai, kad vaikai ir paaugliai žaidžia iki antros valandos nakties ir tai niekam nekelia rūpesčių. Miestų gatvės taip apšviestos, kad iki paryčių galima žaisti futbolą. Tiesiog dieną būna taip karšta, kad lauke žaisti nepavyks. Atokaita skiriama miegui pavėsyje.

Toks režimas palankus ir turistams. Galima nesikankinti keliaujant per karštį. Vėsią naktį čia taip pat bus ką veikti.

Tiesa, sunkmečio kamuojamos šalie valdžia buvo užsimojusi panaikinti siestą, nes nusprendė, jog ji žalinga ekonomiškai. Tačiau vėliau išsigando galimo visuomenės pasipiktinimo ir planų bent kuriam laikui atsisakė. Ispanams tai būtų smūgis. Tektų keisti visą per šimtmečius susiklosčiusį gyvenimo ritmą.

Kelionės į Ispaniją vienos populiariausių visoje Europoje. Kuo žmones traukia ši įvairialypė valstybė? Ispanija įdomi ne tik kultūros paminklais ir lankytinomis vietomis. Čia gyvuoja senos tradicijos, o atskiri regionai vienas nuo kito skiriasi kaip diena ir naktis.

Pateikiame įdomius faktus, kurie rengiantis kelionei ir poilsiui Ispanijoje gali būti naudingi. Kuo daugiau žinai apie kraštą, tuo jame maloniau būti.

Ispanija pati kalnuočiausia Europos valstybė, o jos sostinė Madridas geografiškai viena „aukščiausių“ Senojo Žemyno sostinių. Beje, miestas įsikūręs tiksliai šalies centre.

Ispanija turi valdų ir už Europos ribų. Tai Kanarų salos ir du miestai Afrikoje – Sueta ir Melilja.
Ispanijoje gyvena apie 46 milijonai žmonių. 95 % piliečių praktikuojantys katalikai. Nepaisant įsitikinų, tai pakankamai liberali valstybė. Pavyzdžiui, čia įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Ispanija saulėta šalis. Vidutiniškai per metus čia 280 saulėtų dienų. Nors turistams tai patinka, tačiau vietiniams ūkininkams nuolat tenka kovoti su sausros padariniais.

Ispanijoje yra ir vienintelė Europoje Tabernaso dykuma. Ji driekiasi Andalūzijoje, Almerijos provincijoje. Tuo pačiu tai pati sausiausia šalies vieta.

Ispanijoje visoje ES daugiausia paplūdimių – 200. Pakrantės ilgis 4964 kilometrai. Tai viena iš priežasčių, kodėl į čia miniomis traukia poilsiautojai.

Santa Marija de la Sede katedra Sevilijoje pati didžiausia pasaulyje. Ji pastatyta 1402-1519 m. Bažnyčios ilgis 126,2 m, plotis 82,6 m., o skliauto aukštis 30,5 m.

Malagoje stovi ir pati mažiausia pasaulio bažnyčia. Tai Santa Izabel Ungrija in Kolomares maldos namai. Jos vidaus plotas tik 1,96 kvadratinio metro.

Kordoboje 10 amžiuje pirmą kartą Europoje įrengti gatvės žibintai. Juos savo klestėjimo laikotarpiu pastatė miestą valdę arabų karaliai.

Kadisas, Andalūzijos vakaruose esantis miestas, vienas seniausių Europos miestų. Istorikai ištyrė, kad dar 1110 m. pr. Kr. čia buvo finikiniečių gyvenvietė.

Didžiausias Europoje golfo klubas yra šalia Kosta del Sol ir vadinamas Santa Klara. Šiame regione didžiausia ir pačių golfo laukų koncentracija. Jų čia 40. Dėl to Kosta del Sol kartais vadinamas Kosta del Golf (Costa del Golf).

Nepaisant sunkmečio Ispanijos ekonomika 9 ES. O bankų sistema vertinama kaip viena stabiliausių.

Populiariausias šalies sportas futbolas, prilygstantis religijai. 2010 m. šalis tapo pasaulio futbolo čempione. Kitos mėgiamos sporto šakos – tenisas ir golfas.

Ispanijos armija profesionali. Šauktinių kariuomenė panaikinta 2001 m.

Ispanija trečia pasaulyje pagal vyno gamybos apimtis. Juos raugia visuose regionuose ir vadina pagal išpilstymo vietą. Daugiau šio gėrimo parduoda tik Prancūzija ir Italija.

Šalyje išspaudžiama 44% viso pasaulyje pagamino alyvuogių aliejaus.

Nors Ispanijoje daug laukinių gyvūnų, tačiau daugiausia šikšnosparnių, kurie net tapo Valencijos simboliu.

Jei kavinėje užsisakysite karšto šokolado, jus gali nustebinti, kad jis bus tirštas kaip košė. Tiesiog tai vietos skoninių savybių ypatybės.

Visos šeimos duoną perka kiekvieną rytą.

Ispanijoje sunku rasti kukurūzų paplotėlių. Tiesiog jie populiarūs ir žaibiškai išperkami.

Visi regionai skiriasi vienas nuo kito. Tradicijos, virtuvė, kartais ir kalba nepanašūs į naudojamus gretimoje provincijoje.

Baskų kalba nepriskiriama nė vienai kitai žinomai kalbinei grupei. Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečių ryšininkai šią kalbą naudojo šifruoti slaptiems pranešimams.

Vienas iš populiariausių žodžio „Ispanija“ kilmės paaiškinimų – finikietiškai tai reiškia „triušių šalis“.

El Kaminito del Rei (El Caminito del Rey) pats pavojingiausias pasaulio pėsčiųjų takas. Kitas kelio pavadinimas Mažoji karališkoji perėja (The King’s little pathway). Jis įrengtas El Chorro tarpeklyje netoli Alora kaimelio (populiariame poilsio regione Malagoje).

Jau 15 metų Ispanija viena iš lyderių persodinant donorų organus. Kiekvienas gimęs šalies pilietis iš karto įtraukiamas į donorų sąrašą. 90% ispanų palaiko donorystę.

Vidutinė gyvenimo trukmė čia 79 metai. Moterys gyvena ilgiausiai ES – 87 metus.

Visi ispanai turi dvigubas pavardes – tėvo ir motinos.

Aukštosiose mokyklose daugiau moterų nei vyrų.

Ispanijoje legalizuota prostitucija. Pirmasis viešnamis įkurtas „meilės ir tikėjimos mieste“ Sevilijoje. Merginos, kurios norėjo įsidarbinti, turėjo atitikti penkis reikalavimus: ne jaunesnės kaip 12 metų, jau praradusios nekaltybę, netekėjusios, kilusios ne iš Sevilijos. Paskutinis reikalavimas – merginos, kurių vardas Marija dėl religinių sumetimų į darbą nebuvo priimamos.

Čia savo akimis galite pamatyti kai kurias Ispanijos įdomybes.

Sunku rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie koridą, nacionalinį ispanų sportą. Tauta susiskirsčiusi į dvi grupes – vienį šį kruviną sportą dievina, kiti nekenčia. Abejingų praktiškai nėra.

Tai gana pavojingas užsiėmimas ir toli gražu ne visos koridos matadorui baigiasi laimingai. Čia vienas iš tokių atvejų.

Pačioje šalyje korida laikoma ne tiek sportu, kiek specifiniu kultūriniu reiškiniu ir tuo pačiu viena iš populiariausių pramogų. Beveik visuose didesniuose miestuose pastatytos specialios arenos, kuriose matadorai kovoja su buliais.

Tiesą sakant, mūsų dienomis daugėja žmonių, kurie piktinasi šiuo gan barbarišku reginiu. Nors turistai draugiškai pildo stadionus, kad galėtų žiūrėti, kaip žmogus laimi prieš galingus jaučius, tačiau pasibaigus reginiui dauguma sau pažadu antrą kartą nebepirkti bilieto. Reginys ne toks estetiškas ir malonus akiai, kaip galėjo susidaryti įspūdis skaitant Ernesto Hemingvėjaus romanus.

Kai kurie ispanai taip pat siūlo atsisakyti šio istorinio sporto, atkeliavusio dar iš senovės Romos laikų. Katalonijoje ir Kanarų salose koridos nerengiamos.

Visgi korida tai teatro, baleto ir gerų futbolo rungtynių mišinys. Azarto ir kraują kaitinančio adrenalino čia apstu. Pasirodymo metu kiekvienas jo dalyvis turi savo užduotį. Matadoras žino, kad jei jis nenukaus buliaus, žus pats. Šis neišvengiamos mirties, kai iš arenos gali išeiti tik vienas iš kovotojų, šešėlis ir kaitina žiūrovų kraują.

Ernestas Hemingvėjus sakė: „Korida rengiama ne dėl turistų ir ne dėl ispanų, bet dėl ispanų. Kiekvienas mėginimas uždrausti šį reginį vien tam, kad nesipiktintų užsieniečiai įsiūtins vietinius. Ispanai tauta, kuri niekada neleis, kad jai kas nors diktuotų savo valią.“

Jūs galite dievinti arba nekęsti žmogaus ir gyvūno kautynių, tačiau šiandien tai tiesiog neatsiejama Ispanijos dalis.

Pati korida kaip reiškinys užgimė Rondos mieste (Andalūzija). Istorikai tikina, kad ją sukūrė čia gyvenusi Romero šeima. Rugsėjo pradžioje būtent Rondoje rengiamas didžiulis festivalis, kuris atkuria pirmąsias kovas, vykusias beveik prieš tris šimtus metų.

Rondoje ir didžiausia Ispanijoje arena, pastatyta dar 1785 m. Jos diametras 66 metrai.