Flamenkas
Flamenkas, kaip ir chamonas, dar viena Ispanijos vizitinė kortelė.
Šokis garsėja sudėtingais judesiais ir žingsneliais.
Turistai vieningai sako, kad flamenkas tai Ispanijos siela. Patys ispanai apie tai turi savo nuomonę, kuri su poilsiautojų įsitikinimais nesutampa. Kaip ir nacionalinis charakteris, šokis skirtinguose regionuose turi savo specifiką.
Aragono provincijoje šokamas chote, pas baskus bolero, Kastilijoje segidile. Flamenkas populiarus Andalūzijoje, kuri paplūdimio poilsio mėgėjams paprastai ir asocijuojasi su visa Ispanija.
Šis šokis unikalus tuo, kad nereikia suprasti kalbos tam, kad suprastumėte kokias emocijas nori perduoti šokėjai. Tai neapykanta, meilė, nusvylimas. Jausmai, kuriuose pažįsta kiekvienas žmogus.
Flamenko tai į vieną kūrinį susiliejusi daina ir šokis, kuris kilo iš nacionalinių čigonų šokių. Romai į Ispaniją iš Rytų atkeliavo XV a. ir kartu atsinešė muziką, kurioje buvo Bizantijos, arabų ir judėjų elementai. Kalbama, kad šis šokis tai tiesiog pasakojimas apie gyvenimą. Neveltui šokio pagrindas daina, kurią paprastai ryškiu ir grubiu balsu atlieka vyras. Paskui melodiją prasideda ir šokis, kuriame negalima sustoti. Kūnas turi judėti kiekvieną akimirką.
Mūsų dienomis flamenko panašesnis į teatrą nei į šokėjų pasirodymą. Senovėje, kol nebuvo nušlifuoti grubūs elementai, jis labai priminė koridą – negailestingą kovą, kurioje gali būti tik vienas nugalėtojas.
Kelios minutės audringo šokio.
